Susikursiu anketą,
Prisikviesiu draugų,
Pažįstu ar ne, man visai nesvarbu,
Svarbu tiktai viena,
Kad prirašius eilių,
Jie laikintų jas, nes kitaip.. negaliu
Bus blogai, jau dabar pagalvoti baisu
Teks unfriendinti juos
Ir palikt be eilių..
Sėdėsiu sau vienas, rašysiu eiliuotai
Taip dar vienas narcizas užgims neplanuotai..
§
§
skaitau Kubilinską
va čia tai gražu,
kiek daug svarbių dalykų po du,
du batai ir nors vienas iš jų
pradingo, bet tai nebaisu,
jį greitai suranda, nes vienam nesmagu,
žymiai smagiau tiems, kas po du,
dvi ausys, dvi akys
ir nors nosis viena,
bet dvi oro angos pas nosį yra..
dvi lūpos, žandai du,
o tarp kojų dviejų
gražiai du linguoja,
juos stebėti smagu..
burnoj slepias dantys
jų trisdešimt du,
ištarti man žodį "du"
su jais visai nesunku,
širdis - ji viena, bet prieširžiai du,
du plaučiai, du inkstai..
ar jums nesmagu?
jūs, aišku, sakysit: šikna - ji viena,
bet tarpas ją - padalina į du,
be jų pasėdėti būtų sunku..
§
užvirė vanduo,
bet gi šitaip sunku
pakelti šikynę
kai į kompą žiūriu
jau tuoj kelsiuos, sekundę..
kai pagaliau atsistoju,
vanduo jau atšalęs
ir vėl viską kartoju..
§
Kaip keista rašyti, bet taip sunku pasakyti: ką iš tiesų galvoji, ką jauti, kaip jautiesi. O jaučiuosi aš blogai ir rašymas ne visada padeda, norėčiau daug ką pakeisti, norėčiau pasakyti tiesą - bet bijau, nežinau ko bijau, gal savęs, gal kitų kurie mane išpeiks, bet aš (pasinaudojusi vienu slapyvardžiu visur) stengiuosi reikšti savo mintis. Tai sunku - pasakyti tiesą, tiesą kad bijai, kad nežinai kas bus rytoj, kad bijai jog tavo svajone neišsipildys, kad bijai, nes šis pasaulis griūva ir tu - mes kartu su juo. Tu kalbi... Aš kalbu su savo draugais - nežinau ar jie mano draugai apie problemas - kurios ištinka šį pasaulį, apie savo profesijas - kad darbą bus sunku gauti nepaisant visko (kad ir kaip stengiesi), apie politiką - ką darytume kitaip - darome išvadas...
§
Kai gyvenime pavargstu nuo pačio gyvenimo ieškau tylos..Kai būna sunku klausausi trankios muzikos,perkraunu smegenis ir taip lyg ir atsipalaiduoju atsiriboju nuo visko..O kai būna...Kaip būna? Atsikeli ryte ir nesinori lipti iš lovos,norisi gulėt užmerkus ir akis ir tikėt, kad ,jeigu neatsimerksi tai diena ir neprasidės,nebereikės sveikintis su kaimynais,dirbtinai šypsotis ir kalbėtis,nebereikės eiti į nemėgiamą darbą,nebereikės klausytis draugės zyzimo,vaiko verkimo..Nebereikės nieko..Kaip būtų paprasta-nenori nesikeli ir diena neprasideda tol kol nepasijunti norįs gyventi,dirbti,bendrauti..Kiek daug veidmainiškumo išnyktų...Bet ar taip būtų? Kas jeigu kiekvienas galėtume pasirinkti? Pabundi ''pasitikrini'' nuotaiką ir keliesi arba ne,diena prasideda arba...
§
Kai buvau jaunas mėgau įvairų maistą: blynus, kepsnius su garnyrais, salotas, sriubas. Kartais pasiruošdavau kokio nors maisto daugiau ir valgydavau ilgesnį laiką, kartais užkąsdavau prabėgom. Linksmas laikas ir nerūpestingas.
Vėliau susipažinau su keptomis bulvėmis. Man jos labai patiko. Keptos bulvės su padažu, keptos bulvės su prieskoniais, šaltos, karštos.. mmm... gardumėlis.
Pagalvojau, galėčiau jas valgyti visą gyvenimą, net paskatintas gardumo, nuėjau į zaksą ir pasakiau: "myliu keptas bulves, noriu jas valgyti amžinai". Po to galėjau mėgautis keptomis bulvėmis kasdien: ryte, per pietus, vakare.. skanumėlis.
Prie keptų bulvių labai tinka įvairūs pagardai (prieskoniai, padažai), tada keptos bulvės būna labai gardžios, kepimo metu, reikia...
§
Nusprendžiau parašyti apie ligą, kuri mane kamuoja - tesiog paauglystė. Ne, gal ne tiesiog. Tai yra, labai, labai sunkus gyvenimo tarpsnis, bent jau man. Viskas keičiasi, įpročiai, draugai, požiūris į gyvenimą, išvaizda. Viskas, kas tik gali keistis, keičiasi šią akimirką. Mano nuotaikos, keičiasi kas milisekundę, linksma, liūdna, pikta, šiek tiek savanaudė. Tokia būna kas dieną. Gal tai normalu, gal ir ne.. Kas čia žino. Viskas atrodo kiek kitaip. Nervuoja mokslai, tėvai, žmonės, kurių nuomonę ne tokia kaip mano. Tada, tiesiog pagalvoji, viskas praeis, ir šiek tiek nusiramini. Kaip tėtis sako, nervai kenkia grožiui. Čia tik tarp kitko. Tas jausmas, kai turi pilną spintą drabužių, bet neturi kuo apsirengti į mokyklą, šokius, tiesiog...
§
Piliakalnio papėdėje, tą ankstyvą vasaros rytą, dar saulei tekant einu vienplaukė basomis per rasotą aukštą žolę ir malonaus vėjo gūsio pagauta stabteliu. Giliai įkvėpusi gaivaus alkos oro, įsiklausau į sklindantį Luobos upės čiurlenimą, paukščių čiulbesį ir užsisvajoju... Taip vakar vėlyvas vakaras buvo nuostabus... Laužo šviesa naktyje, dūmų sūkurys subūria dainius, kad skambių balsų sklindančios liaudies dainos nuvilnijo nuo piliakalnio per laukus. Lapės kailiu apsigaubus ir apsnūdusi nuo aktyvios dienos įspūdžių, pasigardžiuoju skalsia gira iš medinio kaušo, naminiu varškės sūriu ir rugine duona. Kas gi galėtų būti dar geriau ir maloniau tokį tykų achajinio festivalio vakarą...
Taip pasvajojusi pasikamšau lininės...
§
§
Labas rytukas...
Atsibudau – vyras dar knarkia: Valio!!!
Skubu, bet tyliai, atsargiai, tarsi džiaugdamasi man “nuskilusia” sėkme – ne kiekvieną rytą pasitaiko pabusti anksčiau ir tapti savo dienos šeimininke, tai yra paimti ją (dienos pradžią) į savo rankas ir panaudoti savo malonumui…
Šįryt pasitaikė nuostabiausia mano dienos pradžia…
Atsitraukiu pusę užuolaidos, kad jau senai patekėjusi saulė užlietų savo pasakiška šviesa mano mėnulio paženklintais sapnais prakvipusią pagalvę ir išsklaidytų pilkšvą nakties miglą, susiliejančią su rytiniu paukštelių čiulbėjimu, nes miegu prie atidaryto lango, pro kurį skverbiasi bundančios gamtos garsai…
O jau nuosava energija, pagalvojus...
§
§
Šiandien pliurpėm su draugutėm apie šį bei tą,aną ir kitą...ir vat priėjom tokią smagią tema-keiksmažodžiai.Na juk visiem būna pasitaiko –prisipažinkit tikrai keikiates –na bent kartą gyvenimę....Tai va man labai patiko uošvijoj-žemaičių krašte-netik kad, kalbos nesuprantu, bet ir keiktis lietuviškai išmokau..Darbe būna visokių situacijų ir nebūtinai darbe, būna dienų lyg tyčia,moteriškėm ir šeip dienų būna....Nusprendėm keiktis lietuviškai-visų pirma tai gyvūnų pavadinimai-na jie nekalti ,bet lietuviškai reiškias lietuviškai..Mokinu moteris-rupūže gauruota-žaltį-žąsis ( mano mėgstamiausias )- karvė-ožka ir t.t. jau kai išsenka kantrybė ir tenka šaukti ant kito žmogaus varom lietuviškai-‚‘žaltį tu neraliuotas...
§
Mano dienos šiuo gyvenimo laikotarpiu tapo panašios viena į kitą...
Atsiprašau, pradėjau liūdna nata, o kūrinys, kuriuo stengiuosi „išgarsėti“, turėtų būti šmaikštus, optimistiškas ir šviesus. Juk nuo to priklausys, ar gausiu prizą ir tapsiu „rašytoja“...
Tada pradedu iš naujo...
Pirmiausia susipažinkime: pagal savo gyvenimo būdą paros atžvilgiu esu „pelėda“...
Akies krašteliu žvilgteliu į man mirktelėjusį laikrodį ir jis patvirtina mano teiginį: šiuo metu mano gyvenamoje laiko juostoje laikrodis rodo tokius skaičiukus: 00 val.54 min.
Be anksčiau paminėtų duomenų dar galiu atskleisti, kad esu „Laisvo oro direktorė“, todėl galiu sau leisti pelėdžiauti.
„Direktore“ tapau...
§
....diena keicia naktis ,nakti keicia diena,stai ir vel nauja diena,pro atidaryta langa,pajuntu gaivu ryto kvapa,tarsi kas sakytu ...kelkis...ir varnenukas ciulba ta pati...taciau taip tingisi,pazvelgiu i laikrodi tik 6val...pasiraziusi lovoje mintyse apmastau visos dienos darbus,tik staiga tarsi ruko gija ,aplanko kvapas ,toks pazistamas ,toks maloniai nuteikiantis ,tai mamos verdama kava...nu ne nuo to kvapo visas kunas atsibunda,skrandis susitraukia,galvoje sukasi mintis kava kava kava...greitai keliuosi ,o ji garuoja ant stalo...namuose tas kvapas hmmm,po to sumustiniui eile,ar kaimiskai kiausinienei,o dabar i laukus -set ,pjaut ,ravet,sodint,man patinka pavasaris,pajuntu savo jegas,uzslopintas ziemos,tarsi atgyji ,su gamta kartu,turiu daug draugu visus juos reikia pamaitinti-5kates,2suniukai,4...
§