Labas rytukas...
Atsibudau – vyras dar knarkia: Valio!!!
Skubu, bet tyliai, atsargiai, tarsi džiaugdamasi man “nuskilusia” sėkme – ne kiekvieną rytą pasitaiko pabusti anksčiau ir tapti savo dienos šeimininke, tai yra paimti ją (dienos pradžią) į savo rankas ir panaudoti savo malonumui…
Šįryt pasitaikė nuostabiausia mano dienos pradžia…
Atsitraukiu pusę užuolaidos, kad jau senai patekėjusi saulė užlietų savo pasakiška šviesa mano mėnulio paženklintais sapnais prakvipusią pagalvę ir išsklaidytų pilkšvą nakties miglą, susiliejančią su rytiniu paukštelių čiulbėjimu, nes miegu prie atidaryto lango, pro kurį skverbiasi bundančios gamtos garsai…
O jau nuosava energija, pagalvojus ape laukiantį mezginį, kuris pasiekiamas ranka, liejasi per kraštus, o širdis dainuoja nuostabiausias romantiškiausias ryto dainas ir džiaugiasi nuostabiai tylia ryto akimirka… Nors valandėlę pabūsiu su savo mezginiu ir mintimis, kurios ateina, praeina, išeina…Net pamiršiu ką mezgu…Nuostabu, pasakiška, nepakartojama. Tai nuostabiausia mano gyvenimo akimirka, kurios neįmanoma sustabdyti…Skubu, kad…
Kad tik kas nors…,(tai yra Jis), mano valdovas (taip mano jis…) ir gyvenimo draugas, nors ir mielas, bet labai mėgstantis kad galutinė nuomonė apie besisukantį pasaulį būtų jo…nesutrukdytų mano idilės savo neįtikėtinomis pasakomis ir nerimastavimais apie susapnuotą košmarą, arba fantastiškai netikėtą (?) sapną, kuriame nepaprastai graži moteris vos neįkalbėjo jo įsitraukti į nepakartojamus “tik sapnuose?” atsitinkančius romantiškus nuotykius…
O paskui prasideda šeimyninio gyvenimo realybė (tarsi aš būčiau tarnaitė, kuri turi pildyti visus iš savo neįtikėtinų sapnų pabudusio mylimojo troškimus…)
Vos pramerkęs savo žavias vyriškas akis, nespėjęs susikoncentruoti į šiandieną, jau pasakoja apie savo nenumaldomą troškimą suvalgyti rytinės, burnoje tirpstančios kiaušinienės ir atsigerti Etiopijoje užaugintos maltų pupelių (kurias rodo reklamoje) kavos…
Kavos…( Kavą aš mėgstu taip pat…), taigi einu virti kavos, kepti kiaušinienės, virti pietus, skalbti kojines ir t.t…
Taip ir baigėsi, vos prasidėjusi mano nuostabiosios dienos pradžia, nes vyras labai man pavydi mezgimo - atseit, tu \"nieko nedarai\", tik mezgi….
Jo manymu tai nėra darbas, tik tinginiavimas ar šiaip išsisukinėjimas nuo rimtų, darbų, ko aš visai nesuprantu...(šiuo klausimu mūsų nuomonės labai skiriasi) ...
Bet aš laukiu nesulaukiu, kol nusileis mielas netikėtas vakaras, su savo tyliomis akimirkomis, leidžiančiomis pasinerti į save ir nuostabų rankdarbių pasaulį, kuris nuvalo visas praeitos dienos dėmes ir pakviečia pabūti su savo mintimis, leidžiančiomis atsipalaiduoti, pabūti su savimi, išgyventais įvykiais, bei ateinančios dienos planais ir svajonėmis...
P.S. Ne viskas yra taip blogai, kaip nupasakojau, juk su vyrais galima labai šauniai susitarti (tam galima panaudoti vaikų auginimo patirtį) ...Apkabinti, paglostyti galvytę, pabučiuoti ir leisti prie kompiuterio žaisti mėgstamą žaidimą..., o tu lieki laisva ir džiaugiesi savo mėgiamu rankdarbiu...
Nuostabi diena...