sėdžiu prie kompo darbe,
toks visas jaučiuosi eilinis,
debesų daug danguje,
net rytas šis - neišskirtinis..
ant rankos man tingiai lipa voriukas,
nedidelis toks, visai toks mažiukas..
iškart prašviesėja diena,
man nebaisus blogas oras,
neeilinis dabar aš,
aš dabar - žmogus-voras..