- tėti, tėti, kodėl vėl lietus?
taip, mielas sūneli, orelis bjaurus,
todėl ši žemelė yra Lietuva,
ir kenčiame lietų sustirę mes čia..
visi, kas tik gyvas ieško šviesos,
visi ilgis saulės ir jos šilumos,
tikiu, jog ir protėviai mūsų gyveno kitur,
tik keistuoliai keli iškeliavo svetur,
palikę žemelę, kur pastoviai gražu,
į šiaurę patraukė jie visi pamažu..
ilgai šitaip ėjo, kur miškai ir laukai,
pamatę daug uogų ir grybų pagalvojo: gerai,
pagyvensim truputį ir matysim kaip bus,
o čia juos taip ėmė ir užklupo lietus.
lijo stipriai ir daug, taip diena iš dienos,
nematė jie prošvaistės čia nei vienos,
visi žmonės normalūs būtų grįžę namo,
o šitie mazohistai sau pasakė: valio!
apsistojo ilgam, pasistatė namus,
per lietingą sezoną pasigimdė vaikus..
ar tau aišku, sūneli, kaip yra iš tiesų?
palikuonys mes esam tu keistuolių žmonių
ir kenčiam lietutį diena iš dienos,
nes aniems kažkada neužtekos drąsos,
per lietingą sezoną tept slides atgalios..